Įbėginėjant į Kleboniškio mišką, kilo idėja patikrinti, kaip be jokios navigacijos pavyks bėgimu piešti tiesias linijas- į galvą šovė piešti pentagramą. Neišėjo nenaviguoti, nes pažinojau kai kurias vietas, o ir žemėlapį šiek tiek pamenu, todėl keliose vietose sąmoningai supratau, kaip pataisyti kryptį. Visgi bėgdamas nesitikėjau, kad GPS track'e bus galima lengvai įžvelgti, tai kas taip lengvai nusipiešia mintyse, nes krypties jausmas ko ne pranyksta tankmėje, pelkėje ar šlaituose. Be to jau kiek pavargęs pradėjau leisti sau apibėginėti nedideles kliūtis, kas irgi labai išmuša iš krypties. O kur dar teisingi kampų dydžiai ir piešinio proporcijos. Taigi buvau gana maloniai nustebęs, kai įsijungiau kompiuterį ir pamačiau, kad pentagrama akivaizdi (aišku išskyrys dėl TO, didžiausio nugrybinimo).
Miškas neatrodo toks gerai prabėgamas, kai bėgi kiaurai, Iš kur tų pelkių tiek? Ir kaip akmens amžiuje žmonės sugebėdavo tokiais miškais su savo manta nusigauti po 50km kasdien? Gal ne tokiais miškais... Ir kas su tom stirnom? Maišos ir maišos kelyje:) jeigu būčiau plėšrūnas, galvočiau "meh, šiandien laikaus dietos". Kiekveinai kraštinei - po žvėrį (čia rimtai).
Linijos ilgis: 15km
Priemonės: bėgimo atributai, gps įrašymo prietaisas, photoshop, endomondo.
Miškas neatrodo toks gerai prabėgamas, kai bėgi kiaurai, Iš kur tų pelkių tiek? Ir kaip akmens amžiuje žmonės sugebėdavo tokiais miškais su savo manta nusigauti po 50km kasdien? Gal ne tokiais miškais... Ir kas su tom stirnom? Maišos ir maišos kelyje:) jeigu būčiau plėšrūnas, galvočiau "meh, šiandien laikaus dietos". Kiekveinai kraštinei - po žvėrį (čia rimtai).
Linijos ilgis: 15km
Priemonės: bėgimo atributai, gps įrašymo prietaisas, photoshop, endomondo.